A LUTA CONTINUA!

Proclamação da RENETIL 20 de Junho de 1988
RESISTENCIA NACIONAL DOS ESTUDANTES DE TIMOR LESTE
Kria Sociedade nebe kritika, civika no soberana Formasaun Cidadania Hametin instituisaun estadu Kontrola no promove desenvolvimentu social

20 Junho 1988
Fundadores
Kongreso
Historia Congresso Estrutura Document
Hilmar Farid
“Renetil bagi saya bukan sekedar organisai, tapi dia adalah sebuah komitment, dia adalah sebuah senar" - HILMAR FARID (Gerakan Solidaritas untuk Timor).
Fernando La Sama
"prepara elementus profisionais ho konsiensia revolusionaria para rekonstrusaun nasional. Revolusionario ho sentidu katak anti korupsaun, anti nepotismo, anti buat ida dehan katak KKN, servi lolos povu tuir saida mak povu nia hakarak" (AMRT - Arquivo & Museu da Resistência Timorense)
Fernando Lasama Miguel Manetelu Jose Neves Samalarua Francisco JMB Belo

sábado, 22 de janeiro de 2011

KIAK NO NEPOTISMO

Carlos da Silva Lopes F.R. Saky*

Ema balu hateten iha kiak, iha maior parte, tanba ema nian sala. Iha ema kiak tanba sira barukten ou la iha ambisaun ou gasta osan taka matan.

Hanesan banati, familia sira husi knua, gasta osan taka matan iha festa hakoi mate no iha festa kaben ou fo barlake boot liu sira nia kapasidade ekonomik rasik. Seluk hateten, mosu kiak tanba, ema sira moris iha knua (foho) lakohi mudansas. Barak sai kiak tanba rende de’it ba fatalizmu, ho fiar katak, Maromak hakotu ona sira nian destinu atu sai kiak. Fiar ne’e, halo sira la buka haka’as an atu muda nia moris. Seluk hateten iha ema kiak tanba rai nebe sira moris ba kiak duni.

Husik an husi argumentus sira iha leten, ikus mai ita buka haree ho okulu seluk, ho okulu “desigualdade social” nian. Tuir Roger Girod, “desigualdade social” katak fahe “vantagem” ho “desvantagem” iha populasaun iha rai ida nia laran la hanesan. Fahe direitus, poderes, rikezas no “vantagem” ho “desvantagem” la hanesan entre fraksoens populasaun oioin. Anthony Giddens reforsa tan hanoin ne’e katak, “desigualdade social” nudar konjuntu (...) husi desigualdades nebe estruturada ona entre grupus individus oioin. Ho lia-fuan badak “desigualdade social” nudar diferensa sosial ida kondisiona tuir “acesso” no “recursos”. Nune’e, riku nebe iha fahe tuir ema ida-idak nian “prestigio” boot ou ki’ik ou tuir ninia valorizasaun sosial; tuir ema ida idak nian estudus boot ou ki’ik, tuir ema ida-idak nian kapasidades hala’o poder ou ninian sidadania, no sst. “Desigualdade social” hamosu kiak iha grupus, familias no ema sira nebe iha “recursos” materiais, sosiais no simbolikus nebe kuran tebes, iha nebe, la garante sira nian efisiensia fizika atu hetan nesesidades basikas (pobreza absoluta) no halo sira soe sai (=excluído) husi modo moris normal no direitus bazikus iha rai nebe sira moris ba (pobreza relativa).

Faktor seluk tan hamosu kiak mak sira nebe kaer ukun, hala’o ukun la los. Halo korrupsaun no politik nepotismo maka’as. “Nepotismo” nudar “corrupção de poder” ida, tanba sira nebe kaer ukun, lori ninia pozisaun ou poder hodi fo prioridade, favorese ou fo fatin ba nia familia, maluk ho ninia ema besik ou uma laran, la haree sira ne’e iha kapasidade ho valor pessoal atu tuur duni iha fatin nebe sira okupa. Sira ladun tau matan ba intereses nasionais, maibe tau matan liu ba sira nia familias ho maluk sira. Sira la aplika prinsipiu “the right man in the right place”. Sira buka hariku an, hariku familia no maluk, la interese ho ema seluk nian moris diak. Politik “nepotismo” tuir hamosu “desigualdade social” no susar tebes atu sobu fila fali bainhira estruturadu ona. Indonesia, ita nia maluk uma sorin, sai rahun no iha ema kiak tokon ba tokon, tanba politik “nepotismo” no korrupsaun nebe kleur ona Suharto harii no haburas.

Lei natural hakotu ona, se mak isin forti ou iha pozisaun diak liu, nian sei manan iha funu. Ohin loron, timoroan balu hetan sorti diak, konsegue hetan pozisaun diak iha administrasaun UNTAET nia laran. Sira ne’e nia moris diak liu sira nebe la hetan pozisaun. “Vantagem” ida ne’e mosu tanba sira iha estudus boot liu ou naran boot ou iha aman sarani maka’as liu ou tanba ninia pozisaun politik favorese duni. Problema nebe agora mosu, sira balu, nebe hetan pozisaun diak, lori sira nia poder hodi fo prioridade, “acesso” no “recursos” ba nia familia ho maluk sira de’it, iha nebe hamosu liu tan “desigualdade social”.

Sira nebe hetan pozisaun diak, la buka fahe rikeza hanesan iha sosiedade nia laran tanba “nepotismo” domina liu sistema politik no ekonomia. Rai balu iha riku materiais maka’as, maibe ninia povu moris hela iha kiak no hamlaha laran tanba fahe rikezas la hanesan. Haree de’it ba rai Afrika, rai mesak riku de’it, maibe susar tebes sai husi kiak laran, tanba politik “nepotismo” ho korrupsaun nebe hamosu “desigualdade social” ninia abut kaer metin ona iha rai. “Nepotismo” no korrupsaun sempre la’o hamutuk ho regimes ditatoriais sira. Sira nebe iha neon “autoritário” iha tendensia maka’as atu halo politik “nepotismo”.

Ohin loron mosu “desigualdade social” maka’as iha Timor. Sira nebe iha k’biit argumenta katak, Timor sei moris iha rai rahun “Setembro nakukun” laran, tanba ne’e, seidauk bele rezolve “desigualdades” nebe iha. Argumentu ne’e bele los, maibe, realidade hatudu, boot balu Timor nian, pratika maka’as ona politik “nepotismo”. Iha serbisu fatin Estadu nian balu, ita hetan ema uma laran ou maun alin, rian, tiun ho sobriñus sira mak bou hotu iha instansia ida ou sira mak hetan prioridade liu ba “acesso” ho “recursos” nebe iha.

“Laços familiares” ema Timor nian forti tebes. Ida ne’e hanesan buat diak ida hodi hametin “coesão social”, maibe iha mos ninia “desvantagens”. Lasus nebe forti, iha tendensia maka’as ba familia sira tulun malu. Bainhira uza sala tulun, mosu “nepotismo” maka’as, tanba sira nebe hetan pozisaun diak no iha neon “nepotismo”, sempre buka fo uluk prioridade ba nia familia ou maluk sira.

“Nepotismo” loke odan matan luan tebes ba korrupsaun, tanba sistema familia autoritariu no paternalista nebe sei maka’as tebes iha familias Timor nia laran, halo sira seluk nebe iha okos, la barani hase ulun boot nebe sira sei maluk. Se mosu korrupsaun ruma, sira hotu taka ibun tanba maluk ou sistema paternalista ne’e.

Atu buka moris diak ba timoroan hothotu no hakbesik ema riku no kiak ba malu, tenki halo funu hasoru “nepotismo” no tau ema ida-idak tuir ninian kapasidade. Buka haki’ik “desigualdade social” liu husi hasae kualidade edukasaun, hamaka’as valores demokrasia, nune’e hodi bele fahe hanesan rikezas nebe iha ba Timor oan hothotu. Buka hamosu governu mos liu husi transparensia iha ukun, iha planeamentu, iha desizaun, iha gestaun no responsabilidade. Ho nune’e de’it mak foin bele halo timoroan hothotu bele hetan oportunidade hanesan no moris diak.

* Estudante Sociologia i Planeamento ISCTE (Lisboa) i membru RENETIL

Nota: Artigo ne'e haruka tiha ona ba STL
Arkivu: Artigu ne'e foti iha renetil@yahoogroups, 8 Novembro 2000

Sem comentários: